Vis dažniau pagalvojame koks ruduo niūrus. Lietaus ašaromis verkiantys langai kartais slegia, kartais - ramina. Kartais ruduo toks iki skausmo liūdnas... toks gražus savo spalvomis ir bauginantis laukiančiais darbais. Nuo jų mintimis bėgame, bet jie užgriūva mus taip staiga kaip liūtis ir būtinai tądien, kai namuose pamiršome skėtį...
Ruduo visada kelia nedidelį nerimą. Jame visada yra kertelė nežinomybei... ką naujo pasiūlys nauji mokslo metai... kokio naujo kelio link pasuksi... ką naujo suprasi... kuo pasidalinsi. Linkime Jums įkvėpimo darbams ir naujų atradimų... ruduo atrodo toks įprastas, bet toks neatkartojamas savo spalvomis...